BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

“Smagios” kraustynės - pirma dalis

Kėlėmės be 10 penkios ryto. Stulbinančiai neskausmingai. Kažkaip prieš keliones (skirtingai nei į darbą ar pan.) keltis lengva lengva.

Apie pusę šešių šiaip taip sugrūdom lagaminus į mašiną, prisidėjom kišenes sūrelių ir išvažiavom į oro uostą. Niekur nevėlavom ,viskas puiku. Deja, registruojant lagaminus paaiškėjo, kad nors už papildomus bagažo vienetus sumokėjom, bet ne už papildomus kg. Nuostabusis Airbaltic, be abejo, šito visiškai nenorėjo priminti perkant bilietus. Kągi, mokėjom už viršsvorį. Kaip už dvigubą bilietą.

Tuomet skrydis. Prabėgo nuostabiai greitai, skaitant laikraščius ir spoksant į lengvučius debesis bei  - jau leidžiantis - Švedijos miestus, kur prabangiausiuose pastatuose gyvena (hipotetiškai) mūsų Kalmaro dėstytojai. Aš, dar nesusitaikiusi su nebe studentės role (o Skandinavijoje 21-erių būti NEBE studente yra kažkas neįmanomo, nes daug kas dar net nepradeda studijuoti), jaučiuosi lyg vykčiau į apsikeitimo programą ar pan. Nors žinau, kad šįkart viskas kitaip.

Nusileidžiam. Einam žvejoti lagaminų. Vienas neateina. Pastovim dar 10 min. Kai už mūsų atskritdusio lėktuvo keleiviai baigia rinktis savo lagaminus, patraukiame į bagažo servisą. Gerai, kad dingo tik vienas iš keturių. Ir iš esmės gerai, kad dingo.  Nes kai tenka savo naštą tempti nuo centrinės stoties pusę kilometro iki namų, paskausta pečius, nugarą ir delnus, o prakaitas net ir ne šiltą dieną srūte srūva. Mano plaukai iš visai tiesių net susigarbanoja.

Pirmadienio rytas, normalūs žmonės traukia į darbus. O mes traukiam savo lagaminus, pakeliui skaičiuodami kebabų parduotuvėles. Linksma. Per ašaras.

Galiausiai prieiname. Namas išpieštas linksmom spalvom, mat pirmam aukšte, visai šalimais mūsų buto yra vaikų drabužėlių parduotuvė, dieninė auklė ir pan. paslaugos.

Mus įleidžia studentas nuomotojas. Linksmas, pasišaipo iš mūsų sunkaus lagaminų traukimo. Aprodo smulkmenas, tokias kaip itin klaidžiai pusiau susilenkus pasiekiamas rūsiukas, skalbimo kambarys ir pan. Tuomet atsisveikina, išsinešdamas paskutinius daiktus (nors nemažai jų ir palieka), o mes nugriūnam ant lovos, kurios kojas atstoja alaus dėžės. Varginantis rytas. Tikriausiai jau nieko blogo nebenutiks.

Rodyk draugams

Komentarai (2)

  1. Povilas:

    O tu dar gyva, maniau, jau viskas ;)

  2. Indraya:

    Negaliu patiketi, kad jau isvaziavai… Braukiu asara. Updatink daznai.

Rašyti komentarą