BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Savaitgalis miesto kaitroje

Šį savaitgalį Vilniuje man patiko labiau nei bet kada. Visų pirma, miestas tuščias. Jokių grūsčių, vietų kavinėse visada galima rasti ir padavėjai tave pastebi per pirmas 10 min, kas ne taip jau ir savaime suprantama gūdžiame miesto centre :D
O kas man dar laaabai prie širdies - tingi kaitra, kai nereik skubėti, nesinori lėkti, nereikia dėvėti pėdkelnių (man čia didžiausias moteriai skirtas kankinimo įrankis). Būtent tokiomis dienomis man norisi dainuoti “mūsų dienos kaip šventė”. beje, su MB ir pasidarėm mini šventę (kaip karlsonas - trys tortai ir nė vienos žvakutės):

Paskui išėjom ilgam pasivaikščiojimui po senamiestį. Katedros aikštėje, aišku, aptikom jaunavedžių. Nuotaka kažko prieš kiekvieną nuotrauką vis gėrė (nusprendėm, kad alkoholio), per patį fotografavimą slėpdama taurę savo tortinėje suknelėje.

dar toj pačioj aikštėj aptikom vaikštantį vyruką su marškinėliais “Free hugs” (jau ne pirmą kartą matau jį). Kažkodėl niekas labai su juo nesiglebėščiavo. Dar matėm labai linksmą senuką ant dviračio su pypke burnoj. Jis suko ratus tarp paauglių, kurie savo dviračiais šokinėjo ant laiptų ir pan. MB užpavydėjo, kad taip nemoka, nors giriasi, koks geras dviratininkas yra.
Po to užtikom dar spalvingesnių personų:

Kiškio ausytės, matyt, yra naujas trendas. Gerai, kad turiu užslėpus, negalima gi nuo mados atsilikti.
Dar vienas įdomus žmogėnas vidury aikštės atsigulė kryžiumi, pagulėjo minutę, atsikėlė ir nuėjo toliau.
Šiaip per tas 10 min, kol lėtai perėjom visą aikštę su pasifotografavimais daugiau nieko įdomaus nematėm ,išskyrus gausybę lenkų turistų, kaip skėriai atakuojančių bažnyčias. Niekad nesupratau tokio turistavimo būdo, bet man jie netrukdo.
Kadangi karštis vis dėlto mus nugalėjo, nusprendėm padaryti mini sustojimą. Toliau nuo Pilies ir kitų pop-gatvių kavinių. Taigi, pasirinkom kiek užslėptą saint Germain (nežinau kaip kitiems, man tai čia muzikos grupė).

Šiaip jauki vietukė, geras vynas (šaltas, gaivus), nerealus pyragas. Tik va bėda, kad sąskaitos laukti teko kokias 20 min, jau beveik norėjom nueiti nesusimokėję išvis. Kai galiausiai atnešė, nusprendžiau nepalikti arbatpinigių. bet likimo ironija - nukeliavus iki rotušės prisiminiau, kad pamiršau savo fotoaparatą ant stalo… Teko grįžti. Grąžino. Tai va, moralas yra, kad reik atleisti pardavėjų neskubumą, vis tiek palikti arbatpinigių, nes kitaips gali tekti sugrįžti ne savo noru.
Toliau beeinant man vėl užėjo manija fotografuoti visokias nesąmones:

Kažkaip pamačius tokius dalykus man pasidaro smagu, kad žmonės daro dalykus “šiaip sau”, “for fun”. Ir manau, jie džiaugias, kai kiti pastebi, perskaito ar nufotografuoja. Ar įdeda į blogą. Tai va, čia jums :) Būdama 12, beje, aš irgi gaminau namie plakatus ir klijavau ant stulpų. Tik jie buvo su didžiu tikslu - išgelbėti pasaulio gyvūnus. Taip kad čia nostalgija man :D
Summa summarum diena buvo nereali. Ta kaitra man tiek emocinės energijos ir atsipalaidavimo duoda, kad pasibaigus siestai galiu iki 2os nakties dirbti ir nieko - jokio nuovargio.
Tikiuos karštos vasaros…

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. mmm.. Vilniaus keistuoliai.. pasiilgau (:

Rašyti komentarą