BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pensininkinis savaitgalis

Paskutinį savaitgalį praleidome kaip tikri pensininkai: vasarnamyje prie šiaurės jūros, kur daugiausia atostogauja vokiečių senukai ir aiką leidžia rydami Bratwurst ir Sauerkraut (čia pasak mano brangiojo, kad jie daugiau nieko nevalgo) ir užsigerdami alučiu ir trindami pilvus prieš televizorių.



O tada keliauja pasivaikščiojimui prie jūros. Kadangi vėjuota, ilgai neužsibūna, mauna atgal, pasiklauso schlagerių ir eina miegoti.

Tiesa, bratwurst ir schlagerių nebuvo, tačiau visa kita labai panašiai - ypač turint omeny, jog važiavom kartu su uošviais. Teko valgyti nerealiai daug, viaską užsigerti nerealiu kiekiu alaus, po to dar valgyti pyragą (special danišką, kur ubuolienė sluoksniuojama su sausainių trupiniais ir užklojama kalnu grietinėlės) žiūrint TV ir kokį kartą per dieną išeiti pasivaikščioti prie jūros.

Beje, nebūčiau visai “nekreizėjus”, bet išsimaudžiau Šiaurės jūroje ir taip laimėjau lažybas.

Vieną dieną nusprendėm nuvykti į tokį mažą miestuką Lemvig (iš tiesų priežastis buvo nuspirkti daugiau alaus). Šalikas ant galvos - tai vokiškas būdas saugotis nuo vėjo. Padeda.

O pats miestukas atrodo taip:

Kadangi šeštadienis Danijoje yra visuotinio šopingo diena, tai visi kaip pamišę pirkaliojos ir grūdaliojos tarp parduotuvių:

Tuo tarpu bažnyčios varpai skambino kurtinančiai, bet nemanau, jog iš šopingo manijos galima pritraukti bent vieną daną:

kai parduotuvių atidarymo laikas toks trumpas, niekam nerūpi dvasiškumas. O pasak pas vieną iš mano danijos draugių užėjusių mormonų, danai siaubingi ateistai ir juos labai sunku atversti. Kas iš esmės yar gerai, nes atversti lengva tik itin trapias ir į visokias priklausomybes linkusias asmenybes. Ir lietuviai, deja, dažnai tokie yra (dėl ko tikėjimo žodžiai ir pan. dalykai klesti ir bujoja).

Svarbiausi dalykai, nuveikti per savaitgalį - priaugti 2 kg, išbandyta Šiaurės jūra, sudarytas svečių sąrašas (pleriminarus) vestuvėms ir “uždirbtos” 500 kr (anyta nusprendė, kad esam per biedni).

Rodyk draugams

Sprogskole užkariavimas

Didžioji diena - šiandien užkariavau sprogskole. Kalbant rimtai, pirmą kartą nuėjau (nes galiausiai gavau pakviečiantį laišką) į kalbų mokyklą. Eidama visą kelią galvoje dainavau “Gir gir gir, gar gar gar, į mokyklėlę…”, prie pat durų pradėjau nervintis. Prie tų pačių durų (nr. 16) laukė jau keletas žmogėnų. Apsidžiaugiau, kad atrodė kaip normalūs studentai, o ne kebabus kepantys senukai (tokių bijojau dėl kitų lietuvaičių patirties, jog tokie tik žvengia tarpusavy ir nieko nesimoko).

Galiausiai atėjo mokytoja, kuri kažkodėl nuolat murmėjo kažką daniškai. Prisistatė. Panelė Anette pasirodė nesanti tikra mūsų mokytoja, o tik pavaduojanti. Išklausinėjų mūsų vardų. Aišku, niekas neištarė “jeg hedder”, kas reiškia “aš vadinuos”, kadangi tarimas panašus į tos pačios į mokyklą einančios žąselės girgėjimą. Vis dėlto, pavyko išssiaiškinti vardus ir kas iš kur atvyko. Mano grupėje bus:

2 vengrai (Erna ir Tomaš)
1 amerikietis (Carter), kuriam tai pirma (PIRMA) užsienio kalba
5 kinai (Shin, Y, Sara ir Eric, 1 taip ir neatėjo)

Išklausus vardus mokytoja pasitikrino sąrašė. Tada paiškėjo, jog kinai Sara ir Eric nėra Sara ir Eric, bet Lin ir Yang. Tačiau man jau Švedijoj teko pažinoti Xiao Miao pasivadinusią “Shelly” ir vaikščiojantį anekdotą Cui, kuris vardus sugebėjo per pusmetį pakeisti keliskart, tarp jų buvo ir tas pats Eric, ir Michael ir dar keletas.

Beje, mano vardas pasirodė esantis nuolatinė confusion danams, nes jie turi tokį patį vardą kaip mano, tik kitaip rašomą. Todėl jie jaučia tiesiog būtinybę mano vardą iškraipyti (nes juk rašomas ne taip pat :))

Dar viena smagybė buvo Carter, kuris niekaip nepataikė pasakyti ką nors teisingai, vietoj “jeg” nuolat sakė anglišką “I” ir dar pusę likusių žodžių tarė visiškai angliškai. Į galą net Anette pradėjo juoktis, kai Carter nesukebėjo ištarti garso “sk”, kuris, beje, yra ir anglų kalboj (desk, pavyzdžiui). “I am from south…” buvo jo pasiteisinimas. Taip, matyt pietinėse valstijose žmonės tokių dalykų neturi. Beje, pamokų pabaigoj Carter pasirodė besąs labai paslaugus ir pasisiūlė mane parvežti namo, bet kadangi gyvenu už 5 min (jei eini lėtai) kelio, nebuvo reikalo. Beje, jis pats gyvena vos už 10 min kelio pėsčiomis. Ech… sunku jam bus Danijoj.

Rodyk draugams