BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

IKEA!

Gyvenimas naujoj vietoj Skandinavijoje visada prasideda IKEA. Nesvarbu, ar besikraustant nuskilo puodelių krašteliai ar apskritai įsikraustęs teradai šaldytuvą ir šiukšlių dėžę. Visada bus ką nusipirkti, o be visa ko, apsilankymas IKEA atitinka kitų šalių “house-warming parties”.
Taigi, nors po įsikraustymo praėjo kažkiek laiko, vis dėlto į IKEA teko keliauti. Brangusis atliko logistikos tyrimą, mat nors Kopenhagoje yra dvi IKEA parduotuvės, abi jos yra priemiesčiuose. Vis dėlto autobuse į Gentofte autobuso vairuotojas mus patvirtino “ya, this is IKEA bus”.
Pati IKEA buvo tokia pati kaip visos iki šiol matytos. Brangusis buvo apžavėtas. Aš taip pat. Tiesiog kažkas tokio yra visame verslo koncepte: maži apartamentukai su tikrais baldais, netgi daiktais stalčiuose ir žaisliukais kūdikio lopšyje. O dar daugybė keistų (dažniausiai tai reiškia - bjaurių arba tiesiog pasibaisėtinų) daiktų…
Kai mūsų krepšeliai jau buvo puspilniai (indelių prieskoniams, firminio kojų kremo ir vanile kvepiančių žvakių), nusprendėm papietauti.

Oooooooo….

Svenska köttbullar… kaip aš jų buvau pasiilgus.. su uogiene… su rudu padažu… su vėliavėle…

Rojus, ne kitaip.
Brangusis tuo tarpu, kaip tikras danas, atsisakė patiekalų su švediškom vėliavom. Valgė vaikišką makaronų porciją, ir kadangi jos nepakako, dar pyrago, stiklinę pieno, 3 stiklines Sprite ir du kukulius iš manęs paslapčiom.

Dabar galvoju, kaip nusigauti ten VĖL, vien dėl kukuliukų verta…

Rodyk draugams

Nuo vakar…

..aš ne tik metais senesnė, bet ir sužadėtinė…

Rodyk draugams

Gariūniniai perliukai arba Charm of China

Jau prieš kurį laiką laikiau sukaupusi visokių “padielkų” foto kokiam geram įrašui. Galiausiai prisiruošiau. Jūsų dėmesiui - geriausi padirbinių perliukai, kūrybiškiausi Kinijos gamybos atstovai, kupini nepakartojamų marketingo idėjų ir nebijantys jas išreikšti:


Pumo, niekas nepamatys skirtumo tarp O ir A (lietuvaičiai, manau, nepastebėtų skirtumo tarp kokių panašesnių kanji).

Pionierius suponėjo ir tavo “poinieriumi”. Ne pirmas, bet “tries maybe harder”.

Šitas vienas iš geresnių. Nežinau kaip jums, bet man (anglų kalba) ir kitų sąsajų turi…

O šitas yra pats topų topas. Brand’as specialiai “fifoms”. Enjoy.

Rodyk draugams

Palikimas

Vienas dalykas, itin smagus atsikrausčius į naujus namus (kai jie su baldais ir pan.) yra buvusių gyventojų “palikimas”. Nors mūsiškis studentas be visa ko paliko kalną dulkių, yra ir gerų dalykų:

Milžiniškas DVD kolekcija (spėjom peržiūrėti 2…)

Įvairaus plauko keistos lempos, visos aiškiai iš IKEA (šias puikiai identifikuoju nuo Švedijos laikų)

Nemaža krūvelė knygų, tarp jų ir angliškų, tarp jų ir visai neblogų verslo vadovėlių. Beje, tarp knygų nemažai ir lietuvišką FHM atitinkantis danų M! Šitų ypač daug tualete, kartais perverčiu :)


Rašymo lenta su magnetukais, kreida ir pan. Šią brangusis išnaudoja danų k. pamokoms ir šiaip mieliems dalykams :)

Dar be viso to radau kalėdinių papuošimų, pokerio rinkinį, paveisklėlių su visokiais kinų hieroglifais, paslėptų už..elektros skaitliuko, pripučiamą čiužinį, vyno šaldymo indą ir dar daugybę keistenybių. Smagu kartais pasiraust po kažkieno gyvenimą :)

Rodyk draugams

Beveik nelegali imigrantė

Pasirodo, pakeisti gyvenamą vietą ES nėra taip lengva, kaip atrodo. Arba kaip buvo senais gerais Erasmuso laikais… Tada buvau pririšta prie namų universiteto, stipendijos ir nesikėsinau dirbti, prašyti daktaro ar pan.

Dabar viskas kitaip. Peteris užtikrino, jog viskas bus “labai lengva”, kadangi dirbame savo įmonėje ir mokesčius Danijai bei asmens kodą šioje karalystėje gavau gerokai prieš atkeliaujant. Deja, tai nieko nekeičia. kadangi čia, jei nori įsikraustyti, privalai kartu rasti ir gydytoją (visų galų meistrą viename), jo atsisakyti negali, o jo gauti negali, kol neįrodai, jog esi pakankamai apsirūpinęs čia gyventi.  Tai kas, kad mokesčius iš esmės JAU moki.

Dabar turiu laukti, kol sutvarkys banko sąskaitą (gerai bent, kad turėjau asmens kodą jai gauti), tada pervesti į ją nemažą sumelę (gerai kad ir ją turiu… nors iš tiesų nevisai mano), tada gauti banko patvirtinimą, kad tokia suma ten yra, pasidaryti nuotrauką ir jau tada kulniuoti į imigrantų centrą (kur šiaurės-europietiškai atrodanti buvau paskutinįkart vienintelė). Smagybė. Bent jau išmokau važiuoti autobusais, t.y. pažįstu bent keletą maršrutų. Plotu Kopenhaga pasirodė ne tokia baisiai didelė. Bet biurokratizmu - tai jau tikrai.

Beje, šiandien neleido nusipirkti SIM kortelės, nes nepriima mano asmens kodo, kadangi aš pagal viską Danijoj dar negyvenu. Teko pirkti brangesnę supermarkete (per internetą ten jos itin pigios).

Dar viena - jau smagesnė šiandienos investicija yra kavos aparatas. Be to, pavyko rasti visai mielos ir neekologiškos (ignoruoju šitą maniją, nes ji tėra būdas iš patiklių žmogelių išpešti pinigų - kas ekologiškas kartais būna net kenksmingiau aplinkai) kavos. Šiaip kol esu neturtinga ir nelegali imigrantė, tai į naujų maisto produktų bei kavinių išbandymus nepretenduoju. Einu, geriau, dar kavos išgersiu :)

Rodyk draugams

Smagios kraustynės - antra (jau smagi) dalis

Kiek pailsėję apžiūrim apartamentus. Miegamasis - kaip minėjau, lova ant alaus dėžių, milžiniškas, mano nuomone visai nereikalingas rašomasis stalas su kompiuteriu, spausdintuvu ir dar puse biuro (jau geriau erdvės šiek tiek būtų) ir milžiniška spinta. Be visų šitų baldų dar yra lopinėlis laisvos vietos, kur telpa max 1,5 žmogaus. Todėl nusiuntusi brangųjį praustis, išsikraunu daiktus, kol nuotaika pakankamai “perkrautymiška”. Po truputį kambarys tampa savesnis. Gal viskas bus gerai.

Svetainė visai normali. Tuo labiau nuostabus radinys joje - lentyna su daaaaugybe DVD filmų. Visada bus ką veikti lietingais vakarais. Langai šiame kambary tiesiai į gatvę, į Sonja cafe, kur, pasak mūsų nuomotojo, visai neblogi “all you can eat buffet”. Spėju, kad  išbandysim. Dar Švedijoj tie “all you can eat” buvo labai vertinami visų studentų. Ir pro langus jau pastebėjau, kad Sonja cafe yra pakankamai populiari ir dar be to, pakankamai bohemiška. Be abejo, tarp kebabų krautuvėlių bohemiškai atrodyti sugebėtų ir Maxima.

Dar bute yra virtuvė - mano nuomone kiek tamsoka, bet turinti viską, ko reikia. ir, be abejo, vonia su tualetu - labai mini variantas, bet pasak seniai Kopenhagoj gyvenančių, labai erdvi… dažnai dušui bute tiesiog nelieka vietos ir tenka praustis lipti į rūsį ar praustis atsisėdus ant tualeto.

Kai butas ištikrintas iškeliaujam į miestą. Beje, gyvename priepat Lietuvos aikštės “Litauens plads”. Ir tikrai netyčia taip pataikėm… beje, Litauens plads yra iš tiesų tiesiog milžiniška krepšinio aikštė…

Kiek pavaiščioję užsukom į Jysk nusipirkti pagalvių ir visokių smulkmenėlių ir apturėjom nekokią patirtį: mums jau prie kasos staiga pro duris išėjo vyras milžinišku krepšiu. Saugiklis supypsėjo ir vyras puolė bėgti, pardavėjai šoko per prekystalį jo vytis. Visi pirkėjai susižvalgėm. Po kelių minučių grįžo - vagis su jau ištuštintu krepčiu ir laimingi pardavėjai, atsiėmę kaip trofėjų pavogtą žąsies pūkų antklodę. O mes juokavom, kad gal grilį pavogė ar mielų dekoracinių akmenukų…
Po to dar užsukom prisipirkti maisto į netto ir į banką, atsidaryti sąskaitų, o tada jau “negyvi” patraukėm namo. Kaip vienai dienai, nuotykių per daug. Bet man kraustymaisi matyt turi būti nuotykingi. Vėliau iš jų tik pasijuokiu…
Bet bent keletą dienų viską dar primins nugaros skausmas…

Rodyk draugams

“Smagios” kraustynės - pirma dalis

Kėlėmės be 10 penkios ryto. Stulbinančiai neskausmingai. Kažkaip prieš keliones (skirtingai nei į darbą ar pan.) keltis lengva lengva.

Apie pusę šešių šiaip taip sugrūdom lagaminus į mašiną, prisidėjom kišenes sūrelių ir išvažiavom į oro uostą. Niekur nevėlavom ,viskas puiku. Deja, registruojant lagaminus paaiškėjo, kad nors už papildomus bagažo vienetus sumokėjom, bet ne už papildomus kg. Nuostabusis Airbaltic, be abejo, šito visiškai nenorėjo priminti perkant bilietus. Kągi, mokėjom už viršsvorį. Kaip už dvigubą bilietą.

Tuomet skrydis. Prabėgo nuostabiai greitai, skaitant laikraščius ir spoksant į lengvučius debesis bei  - jau leidžiantis - Švedijos miestus, kur prabangiausiuose pastatuose gyvena (hipotetiškai) mūsų Kalmaro dėstytojai. Aš, dar nesusitaikiusi su nebe studentės role (o Skandinavijoje 21-erių būti NEBE studente yra kažkas neįmanomo, nes daug kas dar net nepradeda studijuoti), jaučiuosi lyg vykčiau į apsikeitimo programą ar pan. Nors žinau, kad šįkart viskas kitaip.

Nusileidžiam. Einam žvejoti lagaminų. Vienas neateina. Pastovim dar 10 min. Kai už mūsų atskritdusio lėktuvo keleiviai baigia rinktis savo lagaminus, patraukiame į bagažo servisą. Gerai, kad dingo tik vienas iš keturių. Ir iš esmės gerai, kad dingo.  Nes kai tenka savo naštą tempti nuo centrinės stoties pusę kilometro iki namų, paskausta pečius, nugarą ir delnus, o prakaitas net ir ne šiltą dieną srūte srūva. Mano plaukai iš visai tiesių net susigarbanoja.

Pirmadienio rytas, normalūs žmonės traukia į darbus. O mes traukiam savo lagaminus, pakeliui skaičiuodami kebabų parduotuvėles. Linksma. Per ašaras.

Galiausiai prieiname. Namas išpieštas linksmom spalvom, mat pirmam aukšte, visai šalimais mūsų buto yra vaikų drabužėlių parduotuvė, dieninė auklė ir pan. paslaugos.

Mus įleidžia studentas nuomotojas. Linksmas, pasišaipo iš mūsų sunkaus lagaminų traukimo. Aprodo smulkmenas, tokias kaip itin klaidžiai pusiau susilenkus pasiekiamas rūsiukas, skalbimo kambarys ir pan. Tuomet atsisveikina, išsinešdamas paskutinius daiktus (nors nemažai jų ir palieka), o mes nugriūnam ant lovos, kurios kojas atstoja alaus dėžės. Varginantis rytas. Tikriausiai jau nieko blogo nebenutiks.

Rodyk draugams

Viena koja nebe čia

Vakar išsikraustėm iš savo buto. Išmetėm gal 10 milžiniškų maišų visokių senienų: keptuvių, kojinių, jogos kilimėlių, pagalvėlių, antklodžių, nutrintų rankšluoščių, supelijusių ****acijų, pusiau išnaudotų kepimo miltelio pakelių ir t.t. mat mūsų gyvenimas dabar turi tilpti į 80 kg (per abu), ir žinant mano potraukį knygoms bei neseniai sukurtą batų kolekciją tai ne itin lengva.

Bet nieko nėra neįmanomo.

Dabar porą dienų gyvenam pas mano tėvus, o jau po poros dienų išskrendam… ilgam. Tikiuosi, kad man jo tėvynė patiks dar labiau nei jam mano.

Rodyk draugams