BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

kaip bunda miestas

Šiandien kėliausi 5 val. ryto. Dar nedaug praėjo nuo to ryto - pora valandų.
Tokio nemiegojimo priežastis ta, kad teko tėvus vežti į oro uostą.
Galvojau - bus žiauru. Galvojau - užmigsiu prie vairo ar pan.
Bet iš tiesų pasirodė, kad net žavu…
Atsikelti anksti, važiuoti prieš visus kamščius per visą miestą ir žiūrėti, kaip jis bunda.

Kaip į pašto dėžutes mėtomi laikraščiai, nuvalomos parduotuvės durys, užvedama pirma mašina stovėjimo aikštelėje, atsidaro langas…
dabar sėdžiu su milžinišku puodu kavos. Galvojau, eisiu dar miegoti grįžus. Bet kažkaip nebesimiega.
Ir net kyla noras dažniau tokiu metu lįst iš patalų.

Rodyk draugams

Smagių žmonių diena

Vakar kažkaip man pasitaikė nereali diena - itin smagių žmonių.
Ryte turėjau važiuoti praeiti mašinos techninę apžiūrą. Tikėjaus kokių nors chamiškai moterų nekenčiančių vyrukų, bet iš tiesų mašiną tikrinęs kontrolierius buvo nerealus. Nuolat juokavo, nesišaipė iš mano žinių trūkumo, dar parodė kelią, kaip išvažiuoti ir pažiūrėjo, kad veidrodėliais išvažiavimo šoinų neužkabinčiau. Išvažiavau visa šypsodamasi.

Po to keliavau atlikti depiliacijos - vėlgi pasitaikė nereali moteriškė, pasakojo visokias istorijas ir anekdotus, pūtė vašką, kad ne toks karštas buvo, guodės, kad jos sūnaus draugė neapsigynė diplominio ir t.t. Nors ir skausmingai, bet ta valanda praėjo greitai.

Pakeliui kioskely sustojau nusipirkti kavos. Jau vien tai nerealus išradimas (nors jų spausdinta reklama tiesiog juokingia baisi). Bet šįkart dar ir pardavėja šypsojos, palinkėjo “skanios kavos ir gero vakaro”. Ir, aišku, po tokio palinkėjimo kava iš tiesų buvo skanesnė.

Gal kiek liūdna, kad iš tiesų savaime suprantamas dalykas (elgtis su klientais maloniai) gali taip stebinti. Bet iš kitos pusės, visą dieną praleidau plaaaačiai šypsodamasi. Smagu matyti pokyčius, vis dėlto :)

Rodyk draugams

Savaitgalis miesto kaitroje

Šį savaitgalį Vilniuje man patiko labiau nei bet kada. Visų pirma, miestas tuščias. Jokių grūsčių, vietų kavinėse visada galima rasti ir padavėjai tave pastebi per pirmas 10 min, kas ne taip jau ir savaime suprantama gūdžiame miesto centre :D
O kas man dar laaabai prie širdies - tingi kaitra, kai nereik skubėti, nesinori lėkti, nereikia dėvėti pėdkelnių (man čia didžiausias moteriai skirtas kankinimo įrankis). Būtent tokiomis dienomis man norisi dainuoti “mūsų dienos kaip šventė”. beje, su MB ir pasidarėm mini šventę (kaip karlsonas - trys tortai ir nė vienos žvakutės):

Paskui išėjom ilgam pasivaikščiojimui po senamiestį. Katedros aikštėje, aišku, aptikom jaunavedžių. Nuotaka kažko prieš kiekvieną nuotrauką vis gėrė (nusprendėm, kad alkoholio), per patį fotografavimą slėpdama taurę savo tortinėje suknelėje.

dar toj pačioj aikštėj aptikom vaikštantį vyruką su marškinėliais “Free hugs” (jau ne pirmą kartą matau jį). Kažkodėl niekas labai su juo nesiglebėščiavo. Dar matėm labai linksmą senuką ant dviračio su pypke burnoj. Jis suko ratus tarp paauglių, kurie savo dviračiais šokinėjo ant laiptų ir pan. MB užpavydėjo, kad taip nemoka, nors giriasi, koks geras dviratininkas yra.
Po to užtikom dar spalvingesnių personų:

Kiškio ausytės, matyt, yra naujas trendas. Gerai, kad turiu užslėpus, negalima gi nuo mados atsilikti.
Dar vienas įdomus žmogėnas vidury aikštės atsigulė kryžiumi, pagulėjo minutę, atsikėlė ir nuėjo toliau.
Šiaip per tas 10 min, kol lėtai perėjom visą aikštę su pasifotografavimais daugiau nieko įdomaus nematėm ,išskyrus gausybę lenkų turistų, kaip skėriai atakuojančių bažnyčias. Niekad nesupratau tokio turistavimo būdo, bet man jie netrukdo.
Kadangi karštis vis dėlto mus nugalėjo, nusprendėm padaryti mini sustojimą. Toliau nuo Pilies ir kitų pop-gatvių kavinių. Taigi, pasirinkom kiek užslėptą saint Germain (nežinau kaip kitiems, man tai čia muzikos grupė).

Šiaip jauki vietukė, geras vynas (šaltas, gaivus), nerealus pyragas. Tik va bėda, kad sąskaitos laukti teko kokias 20 min, jau beveik norėjom nueiti nesusimokėję išvis. Kai galiausiai atnešė, nusprendžiau nepalikti arbatpinigių. bet likimo ironija - nukeliavus iki rotušės prisiminiau, kad pamiršau savo fotoaparatą ant stalo… Teko grįžti. Grąžino. Tai va, moralas yra, kad reik atleisti pardavėjų neskubumą, vis tiek palikti arbatpinigių, nes kitaips gali tekti sugrįžti ne savo noru.
Toliau beeinant man vėl užėjo manija fotografuoti visokias nesąmones:

Kažkaip pamačius tokius dalykus man pasidaro smagu, kad žmonės daro dalykus “šiaip sau”, “for fun”. Ir manau, jie džiaugias, kai kiti pastebi, perskaito ar nufotografuoja. Ar įdeda į blogą. Tai va, čia jums :) Būdama 12, beje, aš irgi gaminau namie plakatus ir klijavau ant stulpų. Tik jie buvo su didžiu tikslu - išgelbėti pasaulio gyvūnus. Taip kad čia nostalgija man :D
Summa summarum diena buvo nereali. Ta kaitra man tiek emocinės energijos ir atsipalaidavimo duoda, kad pasibaigus siestai galiu iki 2os nakties dirbti ir nieko - jokio nuovargio.
Tikiuos karštos vasaros…

Rodyk draugams

Kaip supakuoti gyvenimą į lagaminą - praktiniai patarimai

Prisimenu, kai prieš dvejus metus teko kraustytis pusmečiui į Švediją, buvo sunku. Už lagamino viršsvorį sumokėjau trigubai daugiau nei už lėktuvo bilietą (gana dažna Ryanair, spėju).

Dabar gi tenka kraustytis daaaug ilgesniam laikui, net ne pusmečiui. Abu su MB užsisakėm iš viso 4 lagaminus, taigi galim vežtis 80 kg. BET iš kur gauti 4 lagaminus? Juokėmės, kad gal į šiukšlių maišus daiktus pakuotis. Bet kažkaip nesinori, kad kojinytės ir liemenėlės po visą kabiną lakstytų jiems praplyšus.

Tai va, problema nr. 1 yra pats lagaminų trūkumas.

Antra problema yra visokie puodai, prieskonių rinkinukai, vazos, gėrimų kolekcija kokteiliams, šilta jauki antklodė, eglutės žaisliukai, spausdintuvas, kavos aparatas ir t.t. ir pan. nerealiai svarbūs daiktai, jaukūs ir reikalingi. Bet kažkaip kvaila juos pakuotis kai kažin ar visi rūbai, batai ir pan. tilps. Jau įsivaizduoju, kaip skenuojant bagažą apsauga juoksis iš mano lagamino turinio: puodų rinkinys, gėlių vazonėlis, svogūnų ryšelis, kačiukas, krepšinio kamuolys ir samtis. Gal tik prieš tai plaukus pasiblondinsiu, kad nemanytų, jog čia gerai suorganizuota teroristinė akcija…

Beje, dėl rūbų problemą jau išsprendėm. Prieš dedantis daiktus MB galės išsirinkti mano daiktus, kurių jis nemėgsta, o aš išrinksiu jo daiktus, kurių nemėgstu. Šitų atsikratysim. Aš tik bijau dramos, kur mano mėgiamiausias treningas su kečupo dėme išskris į šiukšlių dėžę… Ir MB verks savo kiaurų kojinių nuvaikščiotais kulnais… Žiaurus tas gyvenimas.

Beje, šiandien jau nepamiršiu keleto naujų žodžių:
kelionė - rejse
lėktuvas - flyvemaskine
aš atvykstu, Danija - Danmark, jeg kommer…

Rodyk draugams